Ir vėl viskas iš naujo.

Degalų kainos kyla. Rinka yra nestabili. Vieną savaitę viskas atrodo stabilu, kitą – jūsų degalų sąnaudos padidėja, ir staiga kiekvienas maršrutas, kiekvienas pristatymas tampa šiek tiek brangesnis. Visa tai stebint, transporto autoparko savininkai neišvengiamai klausia – ką daryti?

Nors yra dalykų, kurių negalite kontroliuoti, jūsų verslo valdymas priklauso nuo mažų, veiksmingų sprendimų, padedančių išlikti konkurencingiems, ypač kai kiti tiesiog laukia, kol audra praeis.

Ir pripažinkime – kelių centų sutaupymas už litrą naudojant įmantrius dirbtinio intelekto sprendimus nepadarys realios įtakos, jei neefektyvus vairavimas tyliai kainuoja jums 10-20% nuo kiekvieno kuro bako.

Pagrindinė problema yra ta, kad degalų nuostoliai retai kyla dėl vienos akivaizdžios problemos. Vietoj to, jie kaupiasi laikui bėgant dėl kasdienių įpročių, nepastebimų neatitikimų ir sprendimų, kurie atskirai atrodo nereikšmingi, bet per visą autoparką susideda į reikšmingas sumas. Nėra greito sprendimo – tik matomumas, supratimas ir nuoseklūs veiksmai.

Įmonės, kurios išlieka priekyje, yra tos, kurios:

• mato, kur dingsta degalai
• tiria neatitikimus
• ir veikia remiantis realiais duomenimis

Šiame straipsnyje apžvelgsime praktinį, nuoseklų metodą, kaip tai padaryti – nuo ​​paslėptų neefektyvumo priežasčių nustatymo iki veiksmų, kurie leidžia pasiekti išmatuojamų sutaupymų.

Vairuotojai atlieka savo darbą. Pristatymai įvykdomi. Viskas vyksta sklandžiai – kol pamatote duomenis, kurie slypi už viso to.

• Viena valanda tuščios eigos gali sudeginti (vidutiniškai) iki 4 litrų kuro.
• Staigus greitėjimas, staigus stabdymas ir nereikalingas greičio viršijimas gali padidinti kuro suvartojimą 10-20 %.
• Maršrutas, kuris „visada buvo naudojamas“, gali būti tiesiog 20-30 km ilgesnis nei būtina.

Kai šie veiksniai susideda, papildomi 5–10 litrų per dieną vienai transporto priemonei nėra retenybė. Esant maždaug 1,70-1,80 € kainai už litrą, tai yra maždaug 8-18 € per dieną arba 250-500 € per mėnesį vienam sunkvežimiui. Ir taip nutinka esant įprastoms rinkos sąlygoms.

Tai ne visada atrodo labai dramatiška. Kartais tai yra nedideli neatitikimai pildant degalų baką, degalai, kurie po truputį „dingsta“, ar nesutapimai tarp to, kas buvo nupirkta, ir to, kas iš tikrųjų atsidūrė bake.

Tačiau tai kaupiasi.

Pramonės duomenys rodo, kad jei degalų naudojimas nėra tinkamai stebimas, autoparkai gali prarasti 5–10% degalų. Autoparkui, kuris per mėnesį degalams išleidžia 100 000 €, tai yra 5 000–10 000 € nuostolis kiekvieną mėnesį, dažnai net nesuvokiant, kur tie pinigai dingo.

Ir kartais tai būna labai tiesioginė vagystė. Vienas Mapon klientas dalinasi:

„Naktį sustojome Vokietijoje ir užsnūdome kabinoje. Staiga visoje stovėjimo aikštelėje pradėjo skambėti Mapon degalų signalizacija. Kažkas jau buvo pradėjęs siurbti dyzeliną. Jie spėjo paimti tik 63 litrus, kol signalizacija juos išgąsdino. Mes išsaugojome beveik pilną baką.“

Štai koks skirtumas, kai matomumas veikia - ne tik degalų stebėjimas, bet ir jų apsauga.

Kai degalų kainos šokteli į viršų, ne visos įmonės susiduria su vienodais iššūkiais. Vienos pasikliauja baziniu stebėjimu ar retkarčiais atliekamais patikrinimais. Kitos turi realaus laiko duomenis ir gali reaguoti nedelsiant.

Ilgainiui šie skirtingi metodai lemia labai skirtingus rezultatus.

Pažvelkime tris dažnas situacijas:

Įmonė A nusprendžia palaukti. Jie priima pradinį kainų padidėjimą ir tikisi, kad rinka greitai stabilizuosis.

Tuo tarpu jų išlaidos toliau auga. Pelno maržos mažėja ir kainų korekcijos tampa neišvengiamos – ne vieną kartą, o pakartotinai.

Įmonė B reaguoja sugriežtindama kontrolę. Jie pradeda atidžiau tikrinti maršrutus, klausinėja apie degalų suvartojimą, skambina vairuotojams ir stengiasi viską atidžiai stebėti.

Tai greitai virsta nuolatiniu spaudimu. Vadovai ieško atsakymų, vairuotojai jaučiasi stebimi ir spaudžiami, o laikas skiriamas ne situacijos gerinimui, bet aiškinimuisi. Nepaisant visų pastangų, tikrosios priežastys lieka neaiškios, o situacija iš tikrųjų nepagerėja.

Įmonė C pasirenka kitokį požiūrį. Jie įveda tinkamą degalų matomumą – ne tik stebėjimą, bet ir supratimą.

Jie gali pastebėti anomalijas, kai jos atsiranda, pamatyti, kurie elgesio modeliai ar maršrutai didina suvartojimą, ir atlikti korekcijas, remdamiesi realiais duomenimis.

Ilgainiui tai keičia, kaip veikia visa komanda. Kuro naudojimas tampa suprantamu procesu, o ne spėlionėmis . Sprendimus tampa lengviau pagrįsti. Patobulinimai vyksta nuolat, o ne tik reaguojant į situacijas.

Tuo tarpu skirtumas tarp šių įmonių toliau didėja. Nes kai maržos yra mažos, net ir nedideli neefektyvumai greitai kaupiasi, o anksti prisitaikančios transporto įmonės išlaiko pranašumą.

Pirmasis žingsnis yra suprasti bendrą vaizdą. Mapon degalų ir EV suvestinė sujungia visus degalų duomenis vienoje vietoje visoms transporto priemonėms ir degalų tipams, nuo dyzelino ir benzino iki SND, SGD ir elektros. Tai leidžia vadovams iš karto matyti, kiek kiekviena transporto priemonė sunaudoja ir kaip efektyviai ji veikia.

Tačiau daugelis autoparkų šiame etape atranda, kad paprasčiausiai turėti duomenis nepakanka, nes ne kiekvienas nuklydęs rodiklis reiškia problemą. Praktikoje degalų suvartojimas retai būna nuoseklus. Ta pati transporto priemonė gali rodyti labai skirtingus rezultatus, priklausomai nuo darbo krūvio, reljefo, oro sąlygų ar vairuotojo už vairo. Tačiau pažindami savo autoparką ir dirbdami su duomenimis, galite greitai išmokti atpažinti, kas yra normalu, o kas ne, ir kur reikia įsikišti.

Kai kažkas atrodo ne taip, kitas žingsnis yra suprasti kodėl. Praktikoje tai dažniausiai susiveda į tris pagrindinius patikrinimus:

(A) Pirmiausia svarbu įsitikinti, ar kuras iš tikrųjų dingsta. Peržiūrint degalų grafikų duomenis kartu su degalų kvitų duomenimis, vadovai gali palyginti, kas buvo nupirkta su tuo, kas pateko į baką, ir ar tam tikru momentu kuro kiekis staiga nesumažėjo.

Tai leidžia aptikti tiek degalų vagystes iš bako, tiek neatitikimus pildymo metu, net ir nedidelius, kurie kitaip liktų nepastebėti.

Pavyzdžiui: nupirkta 180 l, bet bake rodo tik 160 l. Nedidelis skirtumas, kurį lengva atmesti kaip sistemos klaidą, kol neturite kvito, kad tai patvirtintumėte. Su Mapon, ši kuro pildymo informacija gali būti automatiškai įtraukta į sistemą, įskaitant integracijas su pagrindiniais degalų tiekėjais, tokiais kaip Circle K, Viada, Repsol, Olerex, Neste, Virši ir Alexela.

(B) Antra, reikia peržiūrėti kelionės kontekstą. Maršruto istorija suteikia galimybę matyti, kur ir kaip buvo naudojama transporto priemonė, įskaitant atstumą, reljefą, sustojimus ir vėlavimus. Tai, kas iš pradžių gali atrodyti kaip per didelis suvartojimas, gali būti paaiškinta sudėtingesniais maršrutais ar darbo sąlygomis. Kalbant apie statybinę techniką, reikšminga dalis kuro taip pat gali būti sunaudojama per PTO, t. y. kai įranga dirba stovėdama vietoje.

(C) Trečia, reikia analizuoti vairavimo elgseną. Kuro sąnaudas stipriai įtakoja tai, kaip transporto priemonė yra vairuojama. Staigus greitėjimas, nereikalingas variklio veikimas tuščiąja eiga ir nenuoseklūs vairavimo įpročiai didina kuro naudojimą ir išlaidas. Tyrimai rodo, kad vien agresyvus vairavimas gali padidinti kuro sąnaudas daugiau nei 20%, todėl vairuotojo elgesys tampa vienu svarbiausių vertinamo veiksnių.

Žvelgiant į šias tris sritis kartu, vadovai gali pereiti nuo prielaidų prie supratimo. Užuot spėlioję, jie gali nustatyti, ar problema yra operacinė, elgesio ar visiškai kitokio pobūdžio.

Kai priežastis tampa aiški, kitas žingsnis – imtis veiksmų. Čia kuro valdymas pereina nuo įžvalgų prie realaus poveikio.

Kai neatitikimai rodo kuro nuostolius, reikia imtis tiesioginių veiksmų. Tai gali reikšti konkrečių atvejų peržiūrą su vairuotojais, aiškių vidinių politikų nustatymą arba reagavimą į išorines rizikas, tokias kaip vagystės stovėjimo vietose.

Svarbiausia yra ne tik aptikti šiuos įvykius, bet ir nuosekliai į juos reaguoti. Matomumas sukuria atskaitomybę, o kai komandos supranta, kad kuro naudojimas yra stebimas ir tikrinamas, elgesys natūraliai pradeda keistis.

Ar žinojote? Vaizdo telematika suteikia papildomą apsaugos lygį, veikdama kaip atgrasymo priemonė galimiems kuro vagystės atvejams. O jei tai vis dėlto įvyksta – turite įrodymų!

Daugeliu atvejų didžiausios taupymo galimybės atsiranda ne sprendžiant vieną didelę problemą, o gerinant kasdienius įpročius.

Pradėkite nuo to, kad nustatytumėte, kuriems vairuotojams reikia skirtį dėmesį. Mapon vairuotojo elgsenos įvertinimas suteikia aiškų, greitai peržvelgiamą kiekvieno vairuotojo rezultatų vaizdą, todėl lengva nustatyti, kas vairuoja efektyviai, o kas ne.

Nuo čia svarbu sutelkti dėmesį į konkrečius elgsenos modelius, kurie lemia degalų sąnaudas. Ieškokite dėsningumų, tokių kaip per ilgas variklio veikimas tuščia eiga, staigus greitėjimas arba agresyvus stabdymas – tai veiksmai, kurie laikui bėgant kaupiasi ir didina degalų suvartojimą visame autoparke.

Kai problemos tampa aiškios, imkitės veiksmų su tiksline mokymo programa. Vietoj bendrų atsiliepimų naudokite realius duomenis, kad parodytumėte vairuotojams, kur tiksliai reikia tobulėti. Ypač veiksminga palyginti vairuotojus, dirbančius panašiomis sąlygomis, nes tai pabrėžia skirtumus, kurie kitaip liktų nepastebėti.

„Po vieno mėnesio vairuotojo elgsenos stebėjimo kuro suvartojimas sumažėjo 5,2 litro šimtui kilometrų. Šis vairuotojas per savaitę nuvažiuoja apie 3 000 km. Kadangi Suomijoje degalų kaina yra apie 1,80 € už litrą, šie patobulinimai reiškia daugiau nei 1 000 € sutaupymą kiekvieną mėnesį.” – Mapon klientas

Daugelis įmonių žengia dar vieną žingsnį į priekį, įvesdamos skatinimo programas. Vairuotojai, kurie išlaiko aukštus efektyvumo balus arba parodo matomą pagerėjimą, yra apdovanojami, dažniausiai finansiškai. Tai paverčia degalų efektyvumą bendra siekiamybe, kai naudos gauna tiek įmonė, tiek vairuotojas.

„Norime paskatinti vairuotojus vairuoti efektyviai ir saugiai bei spręsti galimas vairavimo įpročių problemas. Tai įmanoma reguliariai stebint situaciją. Mes apdovanojame geriausiai pasirodžiusius vairuotojus pagal Mapon vairuotojo elgsenos analizę, ir tai įmonėje sukūrė sveiką konkurenciją”, – Mapon klientas

Vienas dalykas tampa aiškus labai greitai: vien tik duomenys nieko nekeičia. Rezultatai atsiranda tik tada, kai jie nuosekliai naudojami.

Didžiausius pagerėjimus pasiekia ne tie autoparkai, kurie ataskaitas tikrina kartą per mėnesį, o tie, kurie:

• peržiūri duomenis kasdien
• supranta, kas yra „normalu“
• anksti reaguoja, kai kažkas nukrypsta nuo normos

Laikui bėgant tai sukuria kitokį darbo modelį. Kuras nebėra tik išlaidos, o suvartojimas tampa procesu, kuris yra aktyviai valdomas, suprantamas ir nuolat tobulinamas.

Degalų kainos visada svyruos – tai ne jūsų kontrolėje. Tačiau kaip į tai reaguoja jūsų autoparkas – tai jūsų rankose.

Jei yra vienas dalykas, kurį reikia atsiminti: Kuo daugiau matomumo turite, tuo daugiau kontrolės išlaikote, nesvarbu, kas atsitinka su degalų kainomis.

Su Mapon tas matomumas atsiranda sujungiant jutiklių duomenis, kelionių kontekstą ir degalų pirkimus į vieną sistemą – taigi, jūs nespėliojate, kur dingsta degalai, jūs tai iš tikrųjų matote.

Norite pamatyti, kur iš tikrųjų dingsta jūsų degalai? Susisiekite su mūsų komanda ir mes parodysime, kaip tai veikia praktikoje.